Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodis kaip ženklas
- Žodžių funkciniai tipai
- Leksinė žodžio reikšmė
- Žodžių daugiareikšmiškumas
- Semantinis žodžių skirstymas
- Lietuvių kalbos leksika kilmės požiūriu
- Lietuvių kalbos žodžiai ir visuomenės susiskaidymas
- Leksikos raida
- Lietuvių frazeologija
- Etimologija
- Bendriniai ir tikriniai žodžiai
- Lietuvių leksikografija
- Leksikos normos
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Leksikos raida
Leksika yra greičiausiai kintanti kalbos sistemos dalis. Jos raidoje nuolatos vyksta du procesai: a) naujų žodžių atsiradimas, b) pasenusių žodžiu nykimas. Intensyviausias iš jų kalbose paprastai būna pirmasis, kurio rezultatas – neologizmai, arba naujažodžiai.Svarbiausia leksikos dalis sudaro pagrindinį žodyno fondą – tai branduolys, kuris kartu su gramatine sandara sudaro kalbos pagrindą, jos nacionalinį savitumą, jos vienybę istorinėje raidoje.
Noelogizmai yra tam tikru istoriniu laikotarpiu kalboje atsiradę žodžiai, nulemti visuomeninių santykių kitimo, mokslo ir technikos pažangos, atskirų žmonių savitos pasaulio sampratos. Kalboje neologizmų atsiranda keliais būdais: 1) pagal kalbai įprastus darybos modelius; 2) verčiant iš kitų kalbų; 3) skolinantis iš kitų kalbų; 4) suteikiant turimiems žodžiams naujas reikšmes. Pagal įprastus darybos modelius sukurti žodžiai vadinami naujadarais. Greičiausiai kalboje įsitvirtina reguliarieji naujadarai, kurie pasidaromi pagal savos kalbos išgales (su priešdėliais, priesagomis, suduriant). Atskirų žmonių sugalvoti žodžiai, kurie tinka tik konkrečiame kontekste, vadinami okaziniais dariniais. Jų esama literatūroje (atklajūnai, gintaruoti), reklamos tekstuose (snikeriuok). Nemažai naujų žodžių pasidaroma verčiant iš kitų kalbų (tokie naujadarai vadinami vertiniais). Jų galima rasti raštuose jau nuo XVII a. (filosofija – protameilė, termometras – šiltamieris), atsiranda jų ir šiais laikais, ypač terminijoje (įtaka, įspūdis). Keičiantis santvarkai, ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui, atsiranda daug naujų realijų, kurioms pavadinti stinga savų žodžių – paprasčiausias kelias juos pasiskolinti iš kitų kalbų (globalizacija, aneksija, kompiuteris ir t. t.). Naujas reikšmes įgiję žodžiai taip pat laikomi neologizmais, dažniausiai jie vadinami semantiniais naujadarais. Turimų žodžių reikšmės kinta dėl kelių priežasčių: 1) dėl to paties žodžio perkėlimo iš vienos gyvenimo sferos į kitą panašumo ar logikos ryšiu susijusiems dalykams pavadinti (kasa, šaknis); 2) dėl žodžiais reiškiamos sąvokos apimties siaurėjimo ar platėjimo (pareigūnas); 3) dėl kelių kalbų žodžių reikšmių sąsajų (vystyti).
Priešingas procesas yra žodžių traukimasis iš aktyvios vartosenos. Pasenę žodžiai yra dviejų rūšių: archaizmai ir istorizmai. Archaizmus iš kalbos išstumia tinkamesni žodžiai, turintys tas pačias reikšmes (vetušas – senas, žugara – garnys), o istorimai – tai tokie žodžiai, kurie iš vartosenos pasitraukė kartu su juos žyminčiomis sąvokomis (baudžiauninkas, tijūnas, žagrė).
