kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > Romantizmas ir realizmas

Aušra (Auszra)

Aušra (Auszra) – pirmasis lietuviškas mėnesinis laikraštis, skirtas Didžiajai Lietuvai, ėjo 1883–1886 metais. Buvo leidžiamas ir priedas – Lietuviškas Aušros kalendorius (Lietuviszkas Auszros kalendorius, 1884, 1885, 1886). Laikraštis ir kalendoriai spausdinti Mažojoje Lietuvoje – Ragainėje ir Tilžėje. Pagrindiniai Aušros iniciatoriai – Andrius Vištelis-Višteliauskas, Jonas Šliūpas, Jurgis Mikšas, Jonas Basanavičius. 1883 m. sausio 23 d. Basanavičius atsiuntė Mikšui laikraščio programos apmatus, pratarmę ir kelis rašinius. Pirmasis numeris išėjo 1883 m. balandį (įrašytas kovo mėnuo), jo tituliniame puslapyje nurodyta, kad „laikraštis leidžiamas daktaro Basanavičiaus“. Nuo 2-ojo numerio rašoma, kad laikraštį leidžia „Lietuvos mylėtojai“. Į Aušrą rašė daugiau kaip 70 asmenų iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, jie pasirašydavo slapyvardžiais. Laikraštį redagavo Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Martynas Jankus, Jurgis Mikšas, Juozas Andziulaitis-Kalnėnas.
Basanavičiaus programinė „Priekalba“, Aušroje ir kalendoriuose publikuoti tekstai skatino bendradarbius bei skaitytojus kalbėti ir rašyti lietuviškai, pažinti Lietuvos praeitį (istorijos įvykius, praeities kultūrą, ypač rašytojų kūrybą, tautosaką), kreiptis į visuomenę publicistiniais straipsniais, kurti grožinę literatūrą, ypač poeziją, supažindinti skaitytojus su verstiniais kūriniais. Aušros burtos lietuvių bendruomenės ryšius stiprino dalijimasis pastebėjimais, žiniomis skiltyse „Iš Lietuvos“, „Svetur“, informacija apie naujas knygas – „Lietuviškos knygos“, „Knygos apie Lietuvą“, skiltyje „Apgarsinimai“ greta įvairaus pobūdžio skelbimų buvo reklamuojami lietuviškai kalbantys gydytojai, išradėjai, naujos knygos. Redakcijos atsakymai į bendradarbių, skaitytojų laiškus skelbti „Gromatnyčioje“, „Gromatų skardinėje“. Kalendoriuose taip pat buvo spausdinama grožinė literatūra, tautosaka, vertimai, sekimai. Iš viso išleista 40 Aušros numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius (kai kurie – dvigubi, trigubi), visų jų apimtis – 1294 puslapiai. Aušra spausdinta 1000, kalendoriai – 5000–6000 egzempliorių tiražu.
Laikraštis Aušra ir kalendoriai buvo siunčiami prenumeratoriams paštu uždaruose vokuose, slaptai gabenti per sieną į Didžiąją Lietuvą, kur juos platino knygnešiai, pasiekdavo net Sibire, Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusius lietuvius. Leidėjui Mikšui bankrutavus, Aušros leidimas nutrūko. Tačiau lietuvius pabudinusios ir naują Lietuvos istorijos etapą pradėjusios Aušros idėjos sklido ir laikraščiui nustojus eiti.

Aušra Martišiūtė-Linartienė
Auszra 1883.Auszra 1884.Auszra 1885.Auszra 1886.Auszra 1884 kalendorius.Auszra 1885 kalendorius.Auszra 1886 kalendorius.Auszra 1883–1886. Įvadinė knyga.

Ar žinote, kad...