Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- Preromantizmo literatūra
- Aušra (Auszra)
- Baranauskas
- Basanavičius
- Biliūnas
- Daukantas
- Ivinskis
- Kraševskis
- Krėvė
- Kudirka
- Lazdynų Pelėda
- Lietuvių spauda ir jos kūrėjai
- Maironis
- Mickevičius
- Petkevičaitė-Bitė
- Pietaris
- Radvilaitė-Mostovska
- Rėza
- Romantinė kraštotyra: L. A. Jucevičius, V. Sirokomlė, A. H. Kirkoras
- Strazdas
- Vaižgantas
- Valančius
- Vienažindys
- Vienuolis
- Višinskis
- Vištelis-Lietuvis
- Žemaitė
- Baironas
- Balzakas
- Čechovas
- Dostojevskis
- Floberas
- Gogolis
- Kolridžas
- Kroicvaldas
- Lionrotas
- Mopasanas
- Pumpuras
- Puškinas
- Skotas
- Slovackis
- Stendalis
- Šileris
- Toro
- Vitmenas
- Vordsvortas
- XX amžiaus literatūra
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Aušra (Auszra)
Aušra (Auszra) – pirmasis lietuviškas mėnesinis laikraštis, skirtas Didžiajai Lietuvai, ėjo 1883–1886 metais. Buvo leidžiamas ir priedas – Lietuviškas Aušros kalendorius (Lietuviszkas Auszros kalendorius, 1884, 1885, 1886). Laikraštis ir kalendoriai spausdinti Mažojoje Lietuvoje – Ragainėje ir Tilžėje. Pagrindiniai Aušros iniciatoriai – Andrius Vištelis-Višteliauskas, Jonas Šliūpas, Jurgis Mikšas, Jonas Basanavičius. 1883 m. sausio 23 d. Basanavičius atsiuntė Mikšui laikraščio programos apmatus, pratarmę ir kelis rašinius. Pirmasis numeris išėjo 1883 m. balandį (įrašytas kovo mėnuo), jo tituliniame puslapyje nurodyta, kad „laikraštis leidžiamas daktaro Basanavičiaus“. Nuo 2-ojo numerio rašoma, kad laikraštį leidžia „Lietuvos mylėtojai“. Į Aušrą rašė daugiau kaip 70 asmenų iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, jie pasirašydavo slapyvardžiais. Laikraštį redagavo Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Martynas Jankus, Jurgis Mikšas, Juozas Andziulaitis-Kalnėnas.Basanavičiaus programinė „Priekalba“, Aušroje ir kalendoriuose publikuoti tekstai skatino bendradarbius bei skaitytojus kalbėti ir rašyti lietuviškai, pažinti Lietuvos praeitį (istorijos įvykius, praeities kultūrą, ypač rašytojų kūrybą, tautosaką), kreiptis į visuomenę publicistiniais straipsniais, kurti grožinę literatūrą, ypač poeziją, supažindinti skaitytojus su verstiniais kūriniais. Aušros burtos lietuvių bendruomenės ryšius stiprino dalijimasis pastebėjimais, žiniomis skiltyse „Iš Lietuvos“, „Svetur“, informacija apie naujas knygas – „Lietuviškos knygos“, „Knygos apie Lietuvą“, skiltyje „Apgarsinimai“ greta įvairaus pobūdžio skelbimų buvo reklamuojami lietuviškai kalbantys gydytojai, išradėjai, naujos knygos. Redakcijos atsakymai į bendradarbių, skaitytojų laiškus skelbti „Gromatnyčioje“, „Gromatų skardinėje“. Kalendoriuose taip pat buvo spausdinama grožinė literatūra, tautosaka, vertimai, sekimai. Iš viso išleista 40 Aušros numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius (kai kurie – dvigubi, trigubi), visų jų apimtis – 1294 puslapiai. Aušra spausdinta 1000, kalendoriai – 5000–6000 egzempliorių tiražu.
Laikraštis Aušra ir kalendoriai buvo siunčiami prenumeratoriams paštu uždaruose vokuose, slaptai gabenti per sieną į Didžiąją Lietuvą, kur juos platino knygnešiai, pasiekdavo net Sibire, Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusius lietuvius. Leidėjui Mikšui bankrutavus, Aušros leidimas nutrūko. Tačiau lietuvius pabudinusios ir naują Lietuvos istorijos etapą pradėjusios Aušros idėjos sklido ir laikraščiui nustojus eiti.
Aušra Martišiūtė-Linartienė