Literatūra

Literatūra > Romantizmas ir realizmas

Vitmenas

Voltas Vitmenas (Walt Whitman, 1819–1892) – amerikiečių poetas ir žurnalistas, literatūros istorijon įėjęs kaip vienos knygos – Žolės lapai (Leaves of Grass) autorius. Vitmenas gimė neturtingoje šeimoje – jo tėvas Volteris buvo ūkininkas ir dailidė. Kai Voltui buvo ketveri, šeima persikėlė gyventi į Niujorko kvartalą Brukliną. Mokyklą Vitmenas lankė tik iki dvylikos ar trylikos metų, o paskui turėjo užsidirbti duoną įvairiais darbais: spaustuvininko, mokytojo, o daugiausia – žurnalisto.
Anot kritiko Marko van Doreno, Vitmeno straipsniai ir ankstyvieji literatūriniai bandymai nė trupučio nepanašūs į vėlesnę kūrybą. Vitmenas kaip poetas brendo gana ilgai – tik 1855 m. savo lėšomis išleido pirmąjį Žolės lapų leidimą, kurį sudarė dvylika ilgų eilėraščių. Rinkinys buvo neperkamas ir susilaukė daugiausia neigiamos kritikos, tačiau poetas žinojo, kad atrado savo kelią, ir iki pat gyvenimo pabaigos nenustojo rinkinio taisęs ir plėtęs. Reikšmingas skyrius „Būgno dūžiai“ (1865) atsirado po Amerikos pilietinio karo, kuris Vitmeną nepaprastai sukrėtė. Poetas daug laiko praleido ligoninėse, slaugydamas ir guosdamas sužeistus kareivius – tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikos, taip pat lankėsi fronte, kur kariavo jo brolis Džordžas.
Nuo septintojo dešimtmečio Vitmeno talentas imamas pripažinti ir Amerikoje, ir Europoje. Nuo 1873-iųjų iki mirties poeto gerbėjai lanko jį Kamdeno miestelyje, kur jis apsigyveno patyręs dalinį paralyžių.
Vitmenas žinomiausias kaip demokratijos, lygybės ir brolybės dainius. Jo įsitikinimu, kurį formavo trancendentalizmo filosofo Ralfo Valdo Emersono (Ralph Waldo Emerson) eseistika, Amerikoje kuriasi nauja visuomenė, neturinti senajam pasauliui būdingų luominių, rasinių, lytinių skirtumų ir konfliktų (poetas aistringai pasisakė prieš vergiją, su užuojauta vaizdavo žemiausių socialinių sluoksnių, prostitučių gyvenimą). Naujajame pasaulyje žmonės yra lygūs ir saviti, nelyginant žolės lapai. Šių permainų šauklys ir liudytojas yra poetas – jo „aš“, apdovanotas mitinėmis gyvybinėmis galiomis ir kosmine aprėptimi („Ualtas Vitmenas, kosmosas, Manheteno sūnus, / Triukšmingas, apkūnus, goslus, valgantis, geriantis, gimdantis“), yra ir įsikūnijusi žmonija („Kiekvienas atomas, priklausantis man, lygiai priklauso ir jums“). Jį stebina, traukia, kelia pasigėrėjimą ne tik žmonės, bet ir visi šio pasaulio daiktai ir reiškiniai.
Šias temas Vitmenas perteikia novatorišku stiliumi, kuriame susijungia iškilmingas tonas, primenantis prakalbą ar senovės epą, ir laisvo ritmo objektų ir įspūdžių vardijimai (katalogai). Vitmenas daug prisidėjo prie to, kad moderniojoje poezijoje verlibras taptų labiausiai paplitusia forma. Ypač stiprų jo poveikį patyrė XX a. pradžios avangardinės srovės, pavyzdžiui, futurizmo judėjimas (Majakovskis, lietuvių keturvėjininkai). Antroji Vitmeno populiarumo banga kyla šeštajame–septintajame dešimtmetyje, tuomet į jį atsigręžia ir Amerikos poetai (Alenas Ginsbergas (Allen Ginsberg), kiti bitnikai), ir Rytų Europos, tarp jų ir Lietuvos rašytojai (Eduardas Mieželaitis, Vytautas Bložė).

Laurynas Katkus

Literatūra

Vitmenas

Ar žinote, kad...