kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > Romantizmas ir realizmas

Skotas


Valteris Skotas (Walter Scott) ‒ anglų ir škotų rašytojas, gimė 1771 m. Edinburge, Škotijoje, mirė 1832 m. rugsėjo 21 d. Nuo mažens silpnos sveikatos, buvo išvežtas į kaimą, kur gyvavo tautosakos tradicijos. Būsimojo rašytojo vaikystėje girdėtos legendos, baladės, krašto istorija vėliau įkvėpė jį sukurti brandžiausius istorinius romanus. Baigęs mokyklą, Skotas studijavo teisę, bet ir toliau domėjosi tautosaka, rinko škotų liaudies dainas, vertė Gėtės (Johann Wolfgang von Goethe) kūrybą.
Skotas įtvirtino ir teoriškai pagrindė istorinio romano žanrą. Jo kūriniuose vaizduojamas laikotarpis nuo XI m. iki XIX a. pradžios, atkuriami konkretūs įvykiai, paveikę istorinių asmenybių ar paprastų žmonių likimus, romanų veikėjai – įvairių socialinių sluoksnių atstovai: monarchai, didikai, riteriai, kariai, amatininkai, valstiečiai ir visuomenės paribių žmonės – plėšikai, čigonai, elgetos. Pilietinių, religinių, dinastinių karų fone plėtojamas škotiškų romanų
Veiverlis (1814), Puritonai (1816), Rob Rojus (1817) veiksmas. Žymiausiame Skoto romane Aivenhas (1819) vaizduojama XI a. Anglija, karaliaus Ričardo Liūtaširdžio laikai. Tuo metu kraštą buvo užkariavę normanai. Tokiame istoriniame kontekste skleidžiasi saksų didiko Sedriko sūnaus Aivenho ir augintinės Rovenos meilės istorija. Panašus ir kitų Skoto romanų principas: veikėjų gyvenimai yra veikiami politinių aplinkybių, istorija nepriklauso nuo atskirų asmenų valios, nors jie gali rinktis ir veikti pagal savo norus, bet garbė, pasiaukojimas, ištikimybė ir kitos riterių vertybės visada svarbesnės už asmeninę laimę. Kventino Dervardo (1823) siužetas kuriamas pagal riterių romano modelį: vaizduojamas garsios škotų šeimos palikuonio, samdomo kareivio Kventino gyvenimas ir jo meilė gražiajai Izabelei istorinių neramumų fone: atkuriama XV a. antrosios pusės Prancūzijos ir Burgundijos situacija, Prancūzijos karaliaus Liudviko XI vykdoma intrigomis paremta grobikiška politika. Liudvikas XI šiame romane yra vienas ryškiausių istorinių charakterių, jis atsiskleidžia ir kaip prieštaringa, ir kaip vientisa asmenybė: diplomatas, pasižymintis politine nuovoka ir gebėjimu susitvardyti, ir kartu – šeimos tėvas, žmogus, kuriam nesvetimos silpnumo akimirkos. Skotas istorines asmenybes vertina pagal jų vaidmenį to meto visuomeniniuose konfliktuose: laimi tas, kuris suvokia istorinius dėsningumus, nors kaip žmogiški charakteriai šie veikėjai nėra patrauklūs.
Skoto kūryba sujungė pagrindinius Viduramžių riterių romano, Renesanso istorinės dramos ir XVIII a. pabaigos gotiškojo romano bruožus; juose yra ir švietėjų romanui būdingo humoro, buities detalių.
Skoto kūryba padarė įtaką ir lietuvių istorinio romano raidai, ypač Vinco Pietario romanui
Algimantas, rašytojo, dramaturgo, spaudos darbuotojo Kazio Puidos (1883‒1945) romanui Magnus Dux, Antano Vienuolio romanui Kryžkelės.

Neringa Mikalauskienė

Valteris Skotas. Portretas.Paminklas Valteriui Skotui Edinburge.

Ar žinote, kad...