Literatūra

Literatūra > Romantizmas ir realizmas

Floberas

Gustavas Floberas (Gustave Flaubert) ‒ prancūzų rašytojas, gimė 1821 m. gruodžio 12 d. Ruane, mirė 1880 m. kovo 8 d. Kruazė. Gimė gydytojų šeimoje. Tėvas ‒ Dievo namų ligoninės direktorius, motinos tėvas taip pat buvo gydytojas. Augo vyresniojo brolio, kuris buvo ypač gabus ir kuriam tėvas buvo numatęs gydytojo karjerą, šešėlyje. Nebuvo laimingas vaikas, gyveno praktiškai uždarytas namuose, vienintelis džiaugsmas buvo trejais metais jaunesnė sesutė, kuri buvo labai prie jo prisirišusi.
Jau būdamas mokinys Floberas pajuto norą rašyti, nes kiti dalykai ne itin sekėsi. Licėjuje su bendramoksliu pradėjo leisti ranka rašytą žurnaliuką Menas ir pažanga (Art et Progrès, 1834), kuriame pasirodė pirmasis jo apsakymas. 1839 m. buvo išmestas už nedrausmingumą ir bakalauro diplomą įgijo tik 1940-aisiais. 1936-aisiais užmezgė pažintį su Eliza Šlesinger (Elise Shlésinger), kuri visą gyvenimą darė jam įtaką. Šis ryšys atsispindi ir viename garsesnių jo romanų Sentimentalus auklėjimas.
Tėvų pageidavimu pradėjo studijuoti teisę Paryžiuje ir rengtis advokato karjerai. Tačiau visiškai pasinėrė į bohemos gyvenimą ir atsidavė rašymui. Susipažino su to meto menininkais, tarp jų ‒ su Viktoru Hugo (Victor Hugo). Po kelerių metų metė teisės studijas, nes ištiko pirmasis stiprus epilepsijos priepuolis. Grįžo į Ruaną, paskui įsikūrė Kruazė, ant Senos kranto. Parašė pirmąjį Sentimentalaus auklėjimo variantą. Tuo metu vienas po kito mirė tėvas ir jaunesnioji sesuo. Didžiulis palikimas – daugiau kaip 500 tūkstančių frankų ‒ leido Floberui nebesirūpinti įgyti specialybę ir atsidėti vien tik kūrybai ir bohemiškam gyvenimui. Turėdamas polinkį į meilės nuotykius su daugybe moterų, greitai jomis nusivildavo ir visą gyvenimą jautėsi nepaprastai vienišas.
Flobero kūryba pasižymi ypatinga charakterių ir visuomenės situacijos analize. Linko į natūralizmą. Jo kūrybos psichologizmas artimas Stendaliui (Stendhal), natūralizmas ‒ Emiliui Zolia (Emile Zola) ir Gi de Mopasanui (Guy de Maupassant), kurie Floberą laikė savo mokytoju, iš Balzako pats sėmėsi temų įkvėpimui, tačiau savo kūryboje jas labiau suasmenindavo. Rašytojas ypač daug dėmesio skyrė estetikai, rašė vaizdinga kalba.
Žymiausi Flobero romanai Madam Bovari (1857), Sentimentalus auklėjimas (1869), Salambo (1862), Buvaras ir Pekišė, novelių knyga Trys istorijos (1877). Romane Madam Bovari atskleidžiami moters gyvenimo Prancūzijos provincijoje ypatumai. Pagrindinė veikėja Ema, ištekėjusi už nevykėlio miestelio gydytojo, labai nuobodžiauja, jai trūksta Paryžiaus šurmulio, pokalbių apie literatūrą. Moteris pasineria į meilės nuotykius, paviršutinį daiktų spindesį, trokšdama jų vis daugiau prasiskolina ir taip sugriauna šeimos gyvenimą, galiausiai nusižudo. Romano Sentimentalus auklėjimas pagrindiniam personažui Frederikui Moro Floberas suteikė daug autobiografinių bruožų: aštuoniolikmetis jaunuolis, atvykęs į Paryžių studijuoti, pasineria į meno, politikos, revoliucijų pasaulį, kuriame grumiasi monarchijos, respublikos ir imperijos idėjos (romano veiksmas trunka nuo 1840 iki 1867 m.). Pagrindinio veikėjo gyvenimui įtaką daro daugybė moterų, bet nė viena negali lygintis su Mari Arno, turtingo meno pirklio žmona, kurią Frederikas beprotiškai įsimylėjęs. Ši aistra ir pasaulio sumaištis ir tampa jo „sentimentaliuoju auklėjimu“, kuris galų gale išsklaido visas jauno žmogaus iliuzijas. Pats Floberas į žmoniją žiūrėjo ironiškai, buvo nusiteikęs pesimistiškai visuomenės ir pasaulio ateities atžvilgiu, todėl imtas vadinti „didžiuoju moralistu“.

Neringa Mikalauskienė

Literatūra

Floberas

Ar žinote, kad...