kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > Romantizmas ir realizmas

Slovackis


Julius Slovackis (Juliusz Słovacki) – lenkų poetas, dramaturgas, mistikas, vienas žymiausių lenkų romantizmo atstovų (lenkų modernizmo epochos „Jaunoji Lenkija“ menininkai laikė jį simbolizmo pradininku) – gimė 1809 m. rugsėjo 4 d. Kremenece (Volynės gub., Rusijos imp., dabartinė Ternopilio sritis Ukrainoje), mirė 1849 m. balandžio 3 d. Paryžiuje. 1929 m. jo palaikai iš Monmartro kapinių buvo pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelio katededroje šalia Adomo Mickevičiaus (Mickiewicz).
Slovackis – Vilniaus universiteto profesoriaus sūnus, 1825–1828 šiame universitete studijavo teisę, jame susipažino su Mickevičiumi, istoriku Joachimu Leleveliu (Lelewel). Nuo 1831 m. kaip diplomatinis revoliucinės vyriausybės pasiuntinys išvyko į Drezdeną, Londoną ir Paryžių, kuriame apsistojo iki mirties. 1836–1838 keliavo po Graikiją, Italiją, Egiptą, Palestiną. Kelionių egzotika, mistiniai išgyvenimai, italų literatūros, tapybos ir skulptūros studijos paliko ryškų pėdsaką jo kūryboje. Taip pat jį veikė Viljamo Šekspyro (Shakespeare) ir Džordžo Bairono (Byron) idėjos.
Paryžiuje Slovackis išleido tris poezijos tomus (1832–1833), kuriuose publikavo ankstyvąsias poemas, dramas ir eilėraščius. Poemose
Anhelis (1832, liet. 1923) ir Beniovskis (1841–1846) negatyviai vaizdavo lenkų emigrantus, polemizavo su Mickevičiumi, tikėjusiu ypatinga emigracijos misija. Lenkų literatūros istorijoje reikšmingi poeto eilėraščiai „Išsiskyrimas“, „Himnas (Liūdna man, Dieve!)“, „Mano palikimas“, „Zofijai Bobruvnai“, „Maru apkrėstųjų tėvas“, dramos Kordianas (1833, ryškios aliuzijos į Mickevičiaus Vėlines), Baladinas (1839, liet. 1929), nebaigta istorinė drama Samuelis Zborovskis (1844–1845). Istoriniams įvykiams Slovackis suteikė kosminę dimensiją, įžvelgė antgamtiškų jėgų lemiamą žmonijos likimą. Poemoje Atsiradimas iš Dvasios (1844–1846) ir nebaigtoje poemoje Karalienė Dvasia (1845–1849) dėstė individualistinę herojinę žmogaus kilmės filosofiją, teigė, kad istorija per revoliucijų spazmus gimdo prie Kristaus artėjančią žmoniją. Dvasia įsikūnija į genijus ir ištisas tautas, viena jų – Lenkija, kurią matė kaip kančių išskaistintą Dvasios nešėją.
Slovackis parašė kūrinių lietuviška tematika:
Hugo – poema apie kryžiuočius, drama Mindaugas – Lietuvos karalius (1829, liet. 1900), „Lietuvių legiono daina“ (1831); poemoje Susimąstymo valanda (1833), skirtoje nusižudžiusiam draugui, perteiktos romantiškos Vilniaus laikotarpio nuotaikos.

Imelda Vendrickaitė

Julius Slovackis. Poezija.Česlovas Milošas. Julius Slovackis 1809-1849 .Julius Slovackis. Mindaugis, Lietuvos karalius.Julijus Slovackis.

Ar žinote, kad...