Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Ankstyvasis modernizmas
- Nepriklausomos Lietuvos literatūra
- Katastrofų literatūra
- Sovietmečio literatūra
- Išeivijos literatūra
- Aistis
- Aputis
- Babickaitė
- Baliukevičius-Dzūkas
- Baliukonė
- Baltrušaitis
- Baltušis
- Binkis
- Bložė
- Boruta
- Bradūnas
- Brazdžionis
- Būga
- Cvirka
- Čigriejus
- Čiurlionienė
- Čiurlionis
- Degutytė
- Geda
- Gimbutienė
- Girnius
- Granauskas
- Greimas
- Grinkevičiūtė
- Grušas
- Gutauskas
- Herbačiauskas
- Jonauskas
- Juškaitis
- Katiliškis
- Kaupas
- Kavolis
- Keturi vėjai
- Kondrotas
- Krivickas
- Kulbakas
- Liūnė Sutema
- Lukša-Daumantas
- Lukšienė
- Maceina
- Mackus
- Mačernis
- Mačiūnas
- Maldonis
- Marcinkevičius
- Martinaitis
- Mekas
- Meras
- Mieželaitis
- Mikelinskas
- Mikuta
- Milašius
- Miliauskaitė
- Milošas
- Mykolaitis-Putinas
- Miškinis
- Morkūnas
- Nėris
- Nyka-Niliūnas
- Ostrauskas
- Pūkelevičiūtė
- Radauskas
- Radzevičius
- Riomeris
- Sadūnaitė
- Saja
- Savickis
- Simonaitytė
- Sirijos Gira
- Sruoga
- Strielkūnas
- Suckeveris
- Šalkauskis
- Šaltenis
- Šatrijos Ragana
- Šeinius
- Šimaitė
- Šimkus
- Širvys
- Škėma
- Tarulis
- Tysliava
- Vaičiulaitis
- Vaičiūnaitė
- Venclova
- Vilimaitė
- Vydūnas
- Žilinskaitė
- Žlabys-Žengė
- Žukauskas
- Achmatova
- Apolineras
- Beketas
- Bodleras
- Borchesas
- Brodskis
- Džoisas
- Hesė
- Kafka
- Kamiu
- Kavafis
- Levis
- Mandelštamas
- Marinetis
- Pasternakas
- Prustas
- Rilkė
- Skujeniekas
- Šimborska
- Verlenas
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Baliukonė
Onė Baliukonė (1948–2007) – poetė, eseistė, 1970 m. Vilniaus universitete baigė filologijos studijas. Išleido eilėraščių rinkinius Laukinės vaivorykštės (1971) ir Viltis (1976), Iš kelio dulkių (1982), Tėve mūsų gyvenime (1986), Vaduok (1992), Bokštai (1996), Elgetaujanti saulė (1998), Neregio sodai (2001), rinktinę Akmuva (2003), eseistikos knygas Kelionės fragmentai (1987), Ant sapnų tilto (2003).
Ankstyvojoje kūryboje poetizuojama kasdienybė (eil. „Kasdieniškas“, „Su ridikėlių puokštėmis“), kuriamas romantinis žvilgsnis į pasaulį. Šiuolaikinėje poezijoje Onė Baliukonė viena iš nedaugelio gynė taurumo estetiką, neabejojo klasikinėmis vertybėmis, buvo išsaugojusi idealistinę pasaulio sampratą, kai jis matomas priešybių tarp žema ir aukšta, juoda ir balta, materija ir dvasia, įtampoje. Pasak V. Daujotytės, poetė perėmė V. Mykolaičio-Putino simbolistinį dualizmą, viršūnių ir gelmių pasaulėjautą bei poetiką ir perkurė pagal moters jauseną.
„O. Baliukonytė suvokia save kaip prieštaringų jausmų sumą, joje grumiasi prieštaravimai, tačiau ji nekelia savęs ant pjedestalo. Palyginus su S. Nėrim, O. Baliukonytės lyrika nėra tokia melodinga, poetė rimuoja ne visai tiksliais rimais.“ (Gražina Ramoškaitė).
Kasdienybė nebe poetizuojama, o jaučiamas nepasitenkinimas, jos neatitikimas idealams. Ir eilėraščiuose, ir eseistikoje į kasdienį, visuomeninį, politinį gyvenimą žiūrima iš idealo perspektyvos, realybė vertinama pagal aukščiausias moralines kategorijas.
Svarbiausias stiliaus bruožas – pakylėtumas, atitiko žvilgsnio iš idealų aukštumų į kasdienybę perspektyvą. Pakylėtas stilius visuomet vengia buitišumo, ironijos, humoro, to, kas kuria pagrindus postmoderniam reliatyvumui, jis suponuoja hierarchišką, vertybiškai nedviprasmišką požiūrį į tikrovę. Cikle „Kalės širdis“ bodėjimasis žemiausia kasdienybe įgauna bjaurasties estetikos formas. Tačiau rinkinyje Neregio sodai (2001) kasdienybės tirštumoje vėl ieškoma šviesos, sklindančios iš anapus ir regimos jautriausiais žmogaus pojūčiais, santykis su pasauliu suformuluojamas krikščioniškos etikos maksimomis (eil. „Tapus...“).
Galima sakyti, kad savo eilėraščiais Baliukonė stato katedrą, kai katedrų statymo laikas jau praėjęs. Tačiau ta vidinė katedra yra harmonijos ir stiprybės šaltinis.
Rimantas Kmita
