kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > XX amžiaus literatūra

Mikuta


Algimantas Mikuta gimė 1943 m. gegužės 13 d. Mažeikiuose, 1960–1964 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1964–1965 m. dirbo Kazachijos statybų mechaninėse dirbtuvėse.
Pirmuose eilėraščių rinkiniuose
Gėlės braižykloje (1962), Spektras (1965) atsiveria septintojo dešimtmečių atlydžio iliuzijų kupinas pasaulis ir jo atstovas – veržlus, entuziastingas, romantiškas jaunuolis. Nors jaunatviškas optimizmas buvo to meto ideologija, tačiau ir šiandien savaip įdomūs į poeziją įtraukti nauji objektai ir temos: kelionės po tolimą Sibirą, naujasis pasaulis, naujas gyvenimo tempas (eil.), statybos, įvairios naujos profesijos, realistinis piešinys ir avangardo tradicijos tęsimas (kūniškumas, kasdienė kalba, urbanizacija).
„Algimantas Mikuta atėjo kiek iš kito, mūsų poezijai neįprasto pasaulio, kuris su lyrika mažai kuo susisiekdavo. Tam pasauly gyvena braižytojai, statybininkės mergaitės, boksininkai, skaičiai, motorai, tie patys džiazistai, ten yra šokių salės ir bufetai – visa tai sudarė realybę, kėlė pergyvenimus ir pasitikėjimą – juk jie, tie visi tolimų reisų šoferiai, tiltų statytojai, romantiškų profesijų draugai užstos jį ne kaip poetą, o kaip tos laisvos ir padorios gyvenimo bohemos dalyvį....“ (M. Martinaitis)
Keliavimas po tuometinę Sovietų Sąjungą, karjeros, materialinių gėrybių ignoravimas buvo savotiškas protestas prieš vyresniąją kartą, miesčionišką ramybę ir gyvenimo sotumą bei sąstingį, ir tam tikra prasme priminė JAV vykusį hipių ir bytnikų judėjimą. Eilėraštis „Kelyje“ atkartoja bytnikų „biblijos“ Jacko Kerouaco (Džeko Keruako) romano
Kelyje pavadinimą ir išreiškia panašią kelionių aistros dvasią, o eilėraštyje „Alsuoti“ maome 60-ųjų metų gyvenimo, gybybės, kūniškumo, materialumo džiaugsmą, gyvenimo juslumą, pokarinę depresiją pakeitusį norą gyventi, alsuoti.
Aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje atlydžio otmimizmas, jaunatviškos iliuzijos išskisklaido ir A. Mikuta pasuka į refleksyvią lyriką, o šį posūkį ženklino ciklas „Gelmių žuvys“. Reiklus poezijos vertintojas Sigitas Geda rašė: „Beveik iki poemėlės „Gelmių žuvys“ (1966) A. Mikutos poezija remiasi tolumų entuziazmu: eiti, važiuoti, dainuoti, statyti. „Gelmių žuvyse“ pasigirsta jau ir kitų balsų – pasaulis skaudus ir tragiškas. [...] Šiuo laikotarpiu ima ryškėti tikroji Mikutos poezija, pagrįsta kontrastų gretinimu, disonansais. Kas buvo tik deklaruojama, išsakoma vienaplane kalba, dabar virsta šiokiu tokiu metodu, estetika.“
Mikuta ir Nepriklausomybės laikais išlieka maištingas, nesitaikstantis su pilkumu, minios diktatu, naujomis visuomenės taisyklėmis (eil. „Mandagus žmogelis“, „Šeško šokis“). Jo eilėraštis, paremtas aforimu, paradoksu, disonansu, neprarado kritiškumo ir ironijos.

Rimantas Kmita
Algimantas Mikuta. Eilėraščiai.Kęstutis Nastopka. Kibirkštys nuo ašmenų.Marcelijus Martinaitis. Triptikas apie tris.Vytautas Kubilius. Disonansų lyrika.Mikutos portretas.

Ar žinote, kad...