kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > XX amžiaus literatūra

Tarulis


Petras Tarulis – prozininkas, žurnalistas ir leidėjas Petras Tarulis (tikr. Juozas Petrėnas) gimė 1896 m. Utenos raj. Gimnaziją Pirmojo pasaulinio karo metais baigė Rusijoje, studijavo literatūrą Lietuvos universitete Kaune, 1926–1927 m. žurnalistiką Paryžiuje. Nepriklausomybės metais redagavo ir leido keletą laikraščių. Domėjosi teatru, vaidino, išleido patarimų knygelę kaimo saviveiklos teatrui. Turėjo gabumų dailei, apipavidalino žurnalą
Keturi vėjai ir keletą keturvėjininkų knygų, rengė parodas, buvo artimas dailininkų modernistų sambūriui „Ars“, yra vienas iš jų manifesto bendraautorių. Visgi didžiausias jo įnašas į lietuvių kultūrą sietinas su Keturių vėjų veikla. Kartu su artimiausiu draugu ir bendražygiu Kaziu Binkiu jis suorganizavo šį avangardistinį sąjūdį ir išleido Keturių vėjų pranašą (1922), yra vienas iš manifesto „Žengte marš!“ bendrautorių. 1924–1928 m. redagavo žurnalą Keturi vėjai, čia skelbė savo kūrybą ir propagavo avangardinio meno idėjas. Binkis ieškojo naujų formų poezijoje, o Tarulis – prozoje. Keturių vėjų laikotarpiu jis sukūrė reportažo techniką imituojančią fantasmagorinę, absurdistinę esė Nuovakarių skiauterys (1924) ir išleido avangardinių apsakymų rinkinį Mėlynos kelnės (1927). Pastarajame pasitelkė kinematografinę vaizdavimo techniką, groteską, ekspresyvią leksiką, neįprastą, laužytą sakinių struktūrą ir fragmentišką pasakojimo būdą. Tiek avangardinė Tarulio prozos raiška, tiek jos teigiamos vertybės – vitalizmas, pirmapradis stichiškumas, natūrali prigimtis – darė įspūdį tuometiniam skaitytojui, paveikė jaunesnius rašytojus (P. Cvirką, K. Borutą).
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. Išeivijoje redagavo lietuvių leidinius, paskelbė keletą apybraižų. Pabėgėlių stovykloje sukurti
Žirgeliai padebesiais (1948) labai skiriasi nuo ketruvėjiškosios Tarulio prozos, šis apysakų rinkinys pratęsia realistinės prozos tradiciją, išsiskiria nebent pastabumu, lėtu paskojimo tempu, žodinga kalba. Nuotykių romanas Vilniaus rūbas (1965) yra bene silpniausias iš Tarulio kūrinių, čia ištęstai ir monotoniškai pasakojama apie avantiūristą, kuris pralobo lengvatikiams pardavinėdamas neva stebuklingą palaiminimą teikiančio šv. Stanistovo statulos apsiausto skiautes.
Rašytojas mirė 1980 m. Niujorke, urna su palaikais palaidota Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

Viktorija Šeina

Petras Tarulis. Gyvas stebuklas.Albertas Zalatorius. Ar skaitysime Tarulį.Vygantas Šiukščius. Ar skaitysime Tarulį.Petras Tarulis.

Ar žinote, kad...