Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Ankstyvasis modernizmas
- Nepriklausomos Lietuvos literatūra
- Katastrofų literatūra
- Sovietmečio literatūra
- Išeivijos literatūra
- Aistis
- Aputis
- Babickaitė
- Baliukevičius-Dzūkas
- Baliukonė
- Baltrušaitis
- Baltušis
- Binkis
- Bložė
- Boruta
- Bradūnas
- Brazdžionis
- Būga
- Cvirka
- Čigriejus
- Čiurlionienė
- Čiurlionis
- Degutytė
- Geda
- Gimbutienė
- Girnius
- Granauskas
- Greimas
- Grinkevičiūtė
- Grušas
- Gutauskas
- Herbačiauskas
- Jonauskas
- Juškaitis
- Katiliškis
- Kaupas
- Kavolis
- Keturi vėjai
- Kondrotas
- Krivickas
- Kulbakas
- Liūnė Sutema
- Lukša-Daumantas
- Lukšienė
- Maceina
- Mackus
- Mačernis
- Mačiūnas
- Maldonis
- Marcinkevičius
- Martinaitis
- Mekas
- Meras
- Mieželaitis
- Mikelinskas
- Mikuta
- Milašius
- Miliauskaitė
- Milošas
- Mykolaitis-Putinas
- Miškinis
- Morkūnas
- Nėris
- Nyka-Niliūnas
- Ostrauskas
- Pūkelevičiūtė
- Radauskas
- Radzevičius
- Riomeris
- Sadūnaitė
- Saja
- Savickis
- Simonaitytė
- Sirijos Gira
- Sruoga
- Strielkūnas
- Suckeveris
- Šalkauskis
- Šaltenis
- Šatrijos Ragana
- Šeinius
- Šimaitė
- Šimkus
- Širvys
- Škėma
- Tarulis
- Tysliava
- Vaičiulaitis
- Vaičiūnaitė
- Venclova
- Vilimaitė
- Vydūnas
- Žilinskaitė
- Žlabys-Žengė
- Žukauskas
- Achmatova
- Apolineras
- Beketas
- Bodleras
- Borchesas
- Brodskis
- Džoisas
- Hesė
- Kafka
- Kamiu
- Kavafis
- Levis
- Mandelštamas
- Marinetis
- Pasternakas
- Prustas
- Rilkė
- Skujeniekas
- Šimborska
- Verlenas
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Baltušis
Juozas Baltušis (tikr. Albertas Juozėnas, 1909–1991) – prozininkas, dramaturgas, publicistas. Sovietmečiu vienas populiariausių autorių, vėliau vertintas labai prieštaringai. Baltušis dar ketvirtajame XX a. dešimtmetyje skelbė realistinio stiliaus socialinį teisingumą ginančius kūrinius, sovietmečiu tikėjo komunistinės valdžios idealais, užėmė svarbias administracines ir politines pareigas (1946–1954 m. literatūrinio žurnalo Pergalė vyr. redaktorius, 1958–1962 m. LTSR kinematografijos darbuotojų sąjungos organizacinio biuro pirmininkas, 1946–1954 m. LTSR rašytojų sąjungos partinės organizacijos sekretorius, 1959–1967 m. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas), Lietuvos Neprikausomybės išvakarėse jis viešai suabejojo neprikausomos valstybės galimybe, žmonės dėl to net viešai degino jo knygas, nors vėliau dažniau pasigirdo balsai tų, kurie pasigesdavo Baltušio pavardės literatūros istorijoje ar mokyklų programose.
Populiarumo susilaukė Baltušis dėl itin gyvo pasakojimo, natūralių dialogų, atpažįstamų kaimiško gyvenimo tipų. Novelių romane Parduotos vasaros (1957–1969) remiantis autobiografine patirtimi pasakojama piemenuko istorija, realistiškai atkuriami jo vargai ir džiaugsmai, tačiau kaip ir visoje kūryboje akivaizdžiai pastebimas tarpukario Lietuvos gyvenimo juodinimas – viena populiariausių sovietmečio ideologinių klišių.
Bene brandžiausias Baltušio romanas – Sakmė apie Juzą (pirmas leidimas 1979). Romane sukuriamas nepolitizuotas, atviras, grynakraujis valstiečio Juzos paveikslas ir jo raida keičiantis skirtingoms santvarkoms, valdžioms, ideologijoms. Mylimai merginai ištekėjus už kito Juza įsikuria Kairabalės pelkėse ir ten kuriasi savo mikrokosmosą, atskirą gyvenimą, kurį bando apsaugoti nuo besikeičiančių politinių vėjų. Romano pasakojimas įtraukiantis, pasak V. Kubiliaus, „Juzos figūrą apgaubė poetinis autoriaus regėjimas, o baladinė įvykių eiga dar labiau pabrėžė jos apibendrinančią reikšmę ir pasakojimo nuotaikingumą, artimą liaudies dainai“. Juzos paveikslas – tam tikra lietuvio mentaliteto variacija, šik tiek asocialus, labiau pagal metų laikų, o ne istorijos ritmą gamtos prieglobstyje gyventis žmogus, reflektuojantis savo vidujybę. Šis romanas, gerai sutiktas ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje, iki šiol sulaukia naujų leidimų, verčiamas ir skaitomas užsienio šalyse, toliau gyvena savo gyvenimą.
Rimantas Kmita
