Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Ankstyvasis modernizmas
- Nepriklausomos Lietuvos literatūra
- Katastrofų literatūra
- Sovietmečio literatūra
- Išeivijos literatūra
- Aistis
- Aputis
- Babickaitė
- Baliukevičius-Dzūkas
- Baliukonė
- Baltrušaitis
- Baltušis
- Binkis
- Bložė
- Boruta
- Bradūnas
- Brazdžionis
- Būga
- Cvirka
- Čigriejus
- Čiurlionienė
- Čiurlionis
- Degutytė
- Geda
- Gimbutienė
- Girnius
- Granauskas
- Greimas
- Grinkevičiūtė
- Grušas
- Gutauskas
- Herbačiauskas
- Jonauskas
- Juškaitis
- Katiliškis
- Kaupas
- Kavolis
- Keturi vėjai
- Kondrotas
- Krivickas
- Kulbakas
- Liūnė Sutema
- Lukša-Daumantas
- Lukšienė
- Maceina
- Mackus
- Mačernis
- Mačiūnas
- Maldonis
- Marcinkevičius
- Martinaitis
- Mekas
- Meras
- Mieželaitis
- Mikelinskas
- Mikuta
- Milašius
- Miliauskaitė
- Milošas
- Mykolaitis-Putinas
- Miškinis
- Morkūnas
- Nėris
- Nyka-Niliūnas
- Ostrauskas
- Pūkelevičiūtė
- Radauskas
- Radzevičius
- Riomeris
- Sadūnaitė
- Saja
- Savickis
- Simonaitytė
- Sirijos Gira
- Sruoga
- Strielkūnas
- Suckeveris
- Šalkauskis
- Šaltenis
- Šatrijos Ragana
- Šeinius
- Šimaitė
- Šimkus
- Širvys
- Škėma
- Tarulis
- Tysliava
- Vaičiulaitis
- Vaičiūnaitė
- Venclova
- Vilimaitė
- Vydūnas
- Žilinskaitė
- Žlabys-Žengė
- Žukauskas
- Achmatova
- Apolineras
- Beketas
- Bodleras
- Borchesas
- Brodskis
- Džoisas
- Hesė
- Kafka
- Kamiu
- Kavafis
- Levis
- Mandelštamas
- Marinetis
- Pasternakas
- Prustas
- Rilkė
- Skujeniekas
- Šimborska
- Verlenas
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Pūkelevičiūtė
Poetė, prozininkė, dramaturgė ir aktorė Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923 m. Kaune. Ji priklauso kartai rašytojų, kurie gimė ir užaugo Nepriklausomoje Lietuvoje, jos pasaulėžiūrą, vertybių sistemą, pažiūras formavo šio laikotarpio kultūra. Supoetintas, idealizuotas laikinosios sostinės – vaikystės miesto – paveikslas pasirodo autobiografinį pagrindą turinčioje romanų dilogijoje Aštuoni lapai (1956) ir Devintas lapas (1982). Kaune būsimoji rašytoja pabaigė gimnaziją, lankė dramos studiją ir mokėsi Konservatorijoje, šio miesto teatre karo metais sėkmingai debiutavo kaip aktorė. 1944 m. žiemą artėjant sovietų frontui dvidešimtmetė Pūkelevičiūtė kartu su šeima pasitraukė iš Lietuvos ir per užšalusias marias pasiekė Dancigą (dabartinį Gdanską). Po intensyvaus bombardavimo miestą užėmus rusų kariuomenei, nuo tėvų pasimetusi Pūkelevičiūtė atsidūrė sovietiniame persiuntimo lageryje, iš kurio pabėgo į amerikiečių kontroliuojamą Vakarų Berlyną. Dramatiški pasitraukimo į Vakarus prisiminimai inspiravo anksčiau minėtus Pūkelevičiūtės romanus, kurie greta Mariaus Katiliškio Išėjusiems negrįžti, Antano Škėmos Baltos drobulės yra reikšmingiausi šias istorines peripetijas atspindintys lietuvių literatūros kūriniai. 1948 m. būsimoji rašytoja persikėlė gyventi į Kanadą, vėliau į JAV.
Išeivijoje Pūkelevičiūtė debiutavo kaip poetė eilėraščių rinkiniu Metūgės (1952). Tai viena savičiausių išeivijos poezijos knygų, to laikotarpio lietuvių literatūros kontekste atrodžiusi neįprasta, novatoriška. Pūkelevičiūtės eilėraščiai kupini egzotiškų ir fantastinių įvaizdžių, lietuvių poetinei tradicijai neįprastai atvirai prabylantys apie erotines patirtis. Poetinio vyksmo ašis – prieštaringas, vidinės laisvės siekio paženklintas moters pasaulis.
Gausiausią literatūrinio palikimo dalį sudaro prozos kūriniai, iš kurių meniškai vertingiausias romanas Aštuoni lapai. Pasakojimo struktūroje kontarpunkto principu derinamos skirtingos laiko plotmės ir kontrastuojančios erdvės: bombarduojamas, sovietų kareivių siaubiamas Dancigas ir prisiminimuose iškylanti vaikystės Kauno idilė. Krikščioniškųjų ir tautinių vertybių pagrindas, atsineštas iš šeimos, iš Nepriklausomos Lietuvos yra romano kalbančiosios ginklas prieš gniuždančią karo siaubo beprasmybę. Dramatiškoje tikrovėje atsiveriantys praeities prisiminimai tarsi priebėga nekontroliuojamo smurto akivaizdoje. Romano kompozicija primena vėrinį – vienas paskui kitą seka įvairia pasakojimo stilistika užrašyti skirtingą nuotaiką kuriantys epizodai, vaizdai, prisiminimų nuotrupos.
Be minėtų kūrinių Pūkelevičiūtė dar yra išleidusi poezijos knygą Atradimo ruduo (1990), romanus Rugsėjo šeštadienis (1970), Naujųjų metų istorija (1974), apsakymų ir apybraižų rinkinį Marco Polo Lietuvoje (1982). Išeivijoje Pūkelevičiūtė buvo žinoma kaip dramaturgė ir režisierė, scenai pritaikiusi ir režisavusi Kazio Borutos Baltaragio malūną, Balio Sruogos Milžino paunksmę, parengusi ir išleidusi dvi pasakų plokšteles vaikams, brolių Grimmų pasakų motyvais sukūrusi ir režisavusi eiliuotą komediją Aukso žąsis.
Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, rašytoja įdėmiai sekė politinius įvykius tėvynėje, sielojosi dėl sudėtingų politinių peripetijų naujai atsikūrusioje Lietuvoje. 1999 m. rašytoja sugrįžo gyventi į gimtinę, tačiau gyvenimo tikrovė pasirodė labai tolima idealizuotam, iš vaikystės atsineštam Lietuvos vaizdiniui („Toji mūsų svajonė įvyko: Lietuva tikrai prisikėlė ir pakilo. Bet kai ji atsisuko, mes negalėjom atpažinti šiurpulingai sužaloto jos veido.“). Pūkelevičiūtė mirė 2007 m. Vilniuje.
Viktorija Šeina