kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > XX amžiaus literatūra

Pūkelevičiūtė


Poetė, prozininkė, dramaturgė ir aktorė Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923 m. Kaune. Ji priklauso kartai rašytojų, kurie gimė ir užaugo Nepriklausomoje Lietuvoje, jos pasaulėžiūrą, vertybių sistemą, pažiūras formavo šio laikotarpio kultūra. Supoetintas, idealizuotas laikinosios sostinės – vaikystės miesto – paveikslas pasirodo autobiografinį pagrindą turinčioje romanų dilogijoje
Aštuoni lapai (1956) ir Devintas lapas (1982). Kaune būsimoji rašytoja pabaigė gimnaziją, lankė dramos studiją ir mokėsi Konservatorijoje, šio miesto teatre karo metais sėkmingai debiutavo kaip aktorė. 1944 m. žiemą artėjant sovietų frontui dvidešimtmetė Pūkelevičiūtė kartu su šeima pasitraukė iš Lietuvos ir per užšalusias marias pasiekė Dancigą (dabartinį Gdanską). Po intensyvaus bombardavimo miestą užėmus rusų kariuomenei, nuo tėvų pasimetusi Pūkelevičiūtė atsidūrė sovietiniame persiuntimo lageryje, iš kurio pabėgo į amerikiečių kontroliuojamą Vakarų Berlyną. Dramatiški pasitraukimo į Vakarus prisiminimai inspiravo anksčiau minėtus Pūkelevičiūtės romanus, kurie greta Mariaus Katiliškio Išėjusiems negrįžti, Antano Škėmos Baltos drobulės yra reikšmingiausi šias istorines peripetijas atspindintys lietuvių literatūros kūriniai. 1948 m. būsimoji rašytoja persikėlė gyventi į Kanadą, vėliau į JAV.
Išeivijoje Pūkelevičiūtė debiutavo kaip poetė eilėraščių rinkiniu
Metūgės (1952). Tai viena savičiausių išeivijos poezijos knygų, to laikotarpio lietuvių literatūros kontekste atrodžiusi neįprasta, novatoriška. Pūkelevičiūtės eilėraščiai kupini egzotiškų ir fantastinių įvaizdžių, lietuvių poetinei tradicijai neįprastai atvirai prabylantys apie erotines patirtis. Poetinio vyksmo ašis – prieštaringas, vidinės laisvės siekio paženklintas moters pasaulis.
Gausiausią literatūrinio palikimo dalį sudaro prozos kūriniai, iš kurių meniškai vertingiausias romanas
Aštuoni lapai. Pasakojimo struktūroje kontarpunkto principu derinamos skirtingos laiko plotmės ir kontrastuojančios erdvės: bombarduojamas, sovietų kareivių siaubiamas Dancigas ir prisiminimuose iškylanti vaikystės Kauno idilė. Krikščioniškųjų ir tautinių vertybių pagrindas, atsineštas iš šeimos, iš Nepriklausomos Lietuvos yra romano kalbančiosios ginklas prieš gniuždančią karo siaubo beprasmybę. Dramatiškoje tikrovėje atsiveriantys praeities prisiminimai tarsi priebėga nekontroliuojamo smurto akivaizdoje. Romano kompozicija primena vėrinį – vienas paskui kitą seka įvairia pasakojimo stilistika užrašyti skirtingą nuotaiką kuriantys epizodai, vaizdai, prisiminimų nuotrupos.
Be minėtų kūrinių Pūkelevičiūtė dar yra išleidusi poezijos knygą
Atradimo ruduo (1990), romanus Rugsėjo šeštadienis (1970), Naujųjų metų istorija (1974), apsakymų ir apybraižų rinkinį Marco Polo Lietuvoje (1982). Išeivijoje Pūkelevičiūtė buvo žinoma kaip dramaturgė ir režisierė, scenai pritaikiusi ir režisavusi Kazio Borutos Baltaragio malūną, Balio Sruogos Milžino paunksmę, parengusi ir išleidusi dvi pasakų plokšteles vaikams, brolių Grimmų pasakų motyvais sukūrusi ir režisavusi eiliuotą komediją Aukso žąsis.
Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, rašytoja įdėmiai sekė politinius įvykius tėvynėje, sielojosi dėl sudėtingų politinių peripetijų naujai atsikūrusioje Lietuvoje. 1999 m. rašytoja sugrįžo gyventi į gimtinę, tačiau gyvenimo tikrovė pasirodė labai tolima idealizuotam, iš vaikystės atsineštam Lietuvos vaizdiniui („Toji mūsų svajonė įvyko: Lietuva tikrai prisikėlė ir pakilo. Bet kai ji atsisuko, mes negalėjom atpažinti šiurpulingai sužaloto jos veido.“). Pūkelevičiūtė mirė 2007 m. Vilniuje.

Viktorija Šeina










Birutė Pūkelevičiūtė. Metūgės.Vytautas Kubilius. Metūgės.Birutė Pūkelevičiūtė.B. Pūkelevičiūtė.Birutė Pukelevičiūtė skaito ištrauką iš romano Aštuoni lapai.

Ar žinote, kad...